„ActJust: Hack for Climate Justice“ hakatonas Vilniuje
Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir Žaliosios politikos institutas gruodžio 16–17 d. Vilniuje („Vilnius Tech Park“) organizuoja 2 dienų „ActJust: Hack for Climate Justice“ hakatoną jaunimui.
Hakatono tikslas – ieškoti inovatyvių sprendimų, susijusių su klimato teisingumo principų užtikrinimu, įgyvendinant veiksmingą aplinkosaugos (klimato) politiką.
Alinančios karščio bangos, dažnėjantys potvyniai, geriamojo vandens stygius, maisto stoka ir migracija – klimato krizės padariniai ryškėja visame pasaulyje ir paveikia milijonus žmonių. Tačiau vis dar per mažai kalbama apie tai, kad šie pokyčiai ne visus paveikia vienodai, o socialinis klimato krizės dėmuo dažnai pamirštamas.Klimato teisingumas reiškia sąžiningą elgesį su visais žmonėmis vystant politiką ir projektus, skirtus kovoti su klimato krize, taip pat transformuojant sistemas, kurios skatina klimato kaitą ir kuria diskriminaciją.
Hakatono temos
ENERGETIKA. Teisingumo užtikrinimas diegiant atsinaujinančios energetikos sprendimus.
Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra yra kelias į energetinę nepriklausomybę, nacionalinį saugumą ir klimato krizės stabdymą. Vis dėlto skirtingos visuomenės grupės yra nevienodai pajėgios diegti ar naudotis šiuo sprendimu savo namų ūkiuose. Kokios išeitys padėtų tai išspręsti?
TRANSPORTAS. Teisingumo užtikrinimas pereinant prie darnaus judumo sprendimų.
Aukštas automobilizacijos laipsnis, senas ir taršus transporto parkas, mašinoms, o ne pėstiesiems prioritetą teikiantis eismo planavimas – šie ir kiti veiksniai prisideda ne tik prie taršos ir klimato kaitos problemų, bet ir prie gyventojų sveikatai tiesiogiai įtaką darančio oro kokybės prastėjimo. Ieškant sprendimų, kaip reformuoti sistemą, įvardinami tokie įrankiai, kaip taršos mokesčiai, paskatos elektromobilių įsigijimui ar mikromobilumo priemonėms. Tačiau, kaip užtikrinti, kad visos visuomenės grupės patirtų vienodą diegiamų priemonių naudą, o kaštai dėl jų įgyvendinimo nekeltų socialinių įtampų?
SVEIKATOS PRIEŽIŪRA. Teisingumo užtikrinimas sveikatos paslaugų prieinamumo srityje.
Auganti vidutinė temperatūra, karščio ir šalčio bangos, orų ekstremumai, lemiantys staigius atmosferos slėgio pokyčius, dėl besikeičiančio klimato spartėjanti naujų virusų sklaida, oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Visa tai yra besikeičiančio klimato ir perteklinio vartojimo įtakos padariniai, kurie nevienodai paveikia gyventojus. Ypač pažeidžiami yra silpnesnės sveikatos asmenys, vaikai ir senjorai. Kokie sprendimai sveikatos priežiūros srityje padėtų prognozuoti besikeičiančios aplinkos būklės poveikį žmonių grupėms? Kaip pasiruošti sveikatos krizėms, kad netektų visai sistemai sugrįžti į pandeminę būklę? Kaip užtikrinti vienodą paslaugų prienamumą?
MAISTAS IR ŽEMĖS ŪKIS. Teisingumo užtikrinimas kuriant tvaresnes maisto gamybos grandines.
Maistas yra neišvengiamybė, tačiau ne visiems jis vienodai prieinamas – vieni maistą švaisto, kiti jo stokoja. Dar daugiau – net ir atsakingai vartojamo maisto kaina aplinkai šiandien yra didžiulė: dirvožemis alinamas trąšomis, bioįvairovė kenčia nuo pesticidų, drėkinimui ar produktų apdirbimui eikvojami vandens resursai, o ilga logistikos grandinė lemia šiltnamio dujų emisijas. Paradoksas ir tai, kad ekologiškai užaugintos prekės atsieina brangiau nei chemizuotos. Kaip pasiekti pusiausvyrą? Kokios priemonės leistų visoms visuomenės grupėms turėti vienodas galimybes maitintis sveikai ir pakankamai? Ko reikia, kad aplinką tausojanti žemdirbystė dominuotų ir taptų prieinama kiekvienam?
ŠVIETIMAS, SĄMONINGUMAS, VARTOJIMAS. Teisingumo užtikrinimas pereinant prie ekologiškesnio gyvenimo būdo.
Nors apie būtinybę gyventi tvariau kalbama kasdien, vis dar vartojame tiek, tarsi turėtume ne vieną, o dvi planetas. Ar visi vienodai dažnai girdi ir supranta, kodėl svarbu keisti savo vartojimo įpročius? Ar visi turi vienodas sąlygas diegti efektyviausias ir reikšmingiausias priemones savo kasdienybėje? Kokie sprendimai padėtų tobulinti ekologinio švietimo sistemą, kad ši prisidėtų prie vartojimo pokyčių?